Rekordiniai paukščių gripo protrūkiai Europoje kelia vis didesnį susirūpinimą ir Lietuvoje

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Europos Komisijos Gyvūnų ligų pranešimų sistema nuolat sulaukia informacijos apie naujus paukščių gripo protrūkius Europoje. Didžiausią nerimą kelia plintanti didelio patogeniškumo paukščių gripo (H5N8) atmaina ir nustatomi vis nauji protrūkiai kaimyninės Lenkijos paukštininkystės ūkiuose.

2020 metų pradžioje kilusi paukščių gripo epidemija tarp laukinių ir naminių paukščių tęsiasi iki pat šiol ir sukelia naujų protrūkių. Palyginimui, jei per visus 2020 m. Lenkijoje buvo nustatytas 51 didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkis naminių paukščių ūkiuose, tai šiemet jų fiksuojama daugiau kaip dvigubai – per 130 protrūkių, o dėl patvirtintos ypač greitai plintančios užkrečiamosios paukščių ligos šioje valstybėje sunaikinta jau beveik 4 mln. paukščių.

Specialistai fiksuoja, kad šiuo metu Europos valstybėse dažniausiai nustatomas H5N8 viruso potipis. Daugiausiai protrūkių naminių paukščių ūkiuose šiemet patvirtinta Prancūzijoje – 428 židiniai, didžioji dalis jų – pietinėje Prancūzijos dalyje, kur vyrauja atviras paukščių laikymo būdas. Kiek mažiau, 180 protrūkių naminių paukščių ūkiuose patvirtinta Vokietijoje.  

„Paukščių gripo židiniai Europoje ir prie Lietuvos sienų verčia mus imtis visų būtinų priemonių paukščiams apsaugoti. Džiugina tai, kad paukščius auginantys ūkiai deda milžiniškas pastangas užtikrinant biologinį saugumą, apsaugant savo paukščius ir tiekiant vartotojams saugius produktus“, – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

VMVT duomenimis, vien tik 2021 m. pavasarinės migracijos periodu laukiniams paukščiams didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas labiausiai pasireiškė Vokietijoje (614 atvejų), Danijoje (202), Lenkijoje (79), Švedijoje (56), Latvijoje (36), Estijoje (22). Iš viso šiemet net 27 šalys pranešė laukiniams paukščiams nustatytą šį itin pavojingą virusą (daugiau apie situaciją Europoje VMVT skelbia savo svetainėje čia).

Paukščių gripas pavojingas ne tik dideliems paukštynams, bet ir kiekviename nedideliame ūkyje laikomiems naminiams paukščiams. Bet koks didesnis šios ligos židinys gali virsti dideliu finansiniu nuostoliu, nes virusui patekus į ūkį jame nugaišta iki 100 proc. visų laikomų paukščių, o visa produkcija, kiaušiniai, lesalai ir pakratai ūkyje sunaikinami. Europos Komisijos nurodymu, patvirtinus užsikrėtimo atvejį ir nedideliame ūkyje, aplink ligos židinį nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, kuriose taikomi įvairūs gyvūnų ir produkcijos judėjimo apribojimai.

Pagrindinė prevencijos priemonė visiems paukščių laikytojams – būtinas ir privalomas tinkamų biologinio saugumo priemonių taikymas. Labai svarbu negirdyti paukščių atvirų telkinių vandeniu, prižiūrėti, kad lesalai paukščiams būtų laikomi saugiai, nepasiekiami laukiniams paukščiams, kurie yra pagrindiniai paukščių gripo virusio platintojai. Rekomenduojama kuo dažniau skalbti darbo drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kt.

Padidėjus gaištamumui ar pastebėjus netipinę paukščių elgseną, būtina informuoti privačius veterinarijos gydytojus ar artimiausius VMVT teritorinius padalinius. Primenama, kad Lietuvoje paukščių gripas šiemet nustatytas nedidelėje paukščių auginimo vietoje Kaune, taip pat užfiksuoti devyni viruso atvejai laukiniams paukščiams Klaipėdoje, Kaune, Kėdainiuose, Raseiniuose, Šalčininkuose bei Druskininkuose.

Pastebėjus nugaišusių laukinių vandens paukščių, apie tai kuo skubiau reikia pranešti VMVT nemokama telefono linija 8 800 40 403.

Atnaujinta:
2021-04-12
Atgal