M. Staškevičius: mūsų tikslas – kad ribojimų zonos dėl AKM Lietuvai būtų kuo mažesnės

Šią savaitę Europos Komisija, teigiamai įvertinusi Lietuvoje įgyvendinamas apsaugos ir kontrolės priemones dėl afrikinio kiaulių maro (AKM), pakeitė iki šiol tam tikruose mūsų šalies rajonuose galiojusią III ribojimų zoną į mažesnės rizikos, II-ąją, ir sušvelnino taikomus apribojimus.

Spalio 20 d. Europos Komisijos posėdyje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pristatė taikomas kontrolės priemones šalyje bei situaciją III apribojimų zonoje dėl AKM. Akcentuota, jog Lietuvoje daugiau kaip metus laiko nėra nustatoma AKM protrūkių kiaulių ūkiuose. Europos Komisija ir ES valstybės narės pripažino, kad Lietuvos taikytos AKM stebėsenos, prevencijos ir likvidavimo priemonės, likviduojant AKM protrūkių padarinius kiaulių ūkiuose 2020 metais davė teigiamų rezultatų ir buvo efektyvios. Todėl bendru sutarimu priimtas sprendimas, kuriuo visiškai panaikinama III AKM apribojimų zona.

Į III, griežčiausiai reglamentuojamą zoną, nustačius AKM židinius nuo 2020 m. buvo patekę keli Lietuvos rajonai, kuriuose AKM patvirtintas laukinėje gamtoje bei naminėms kiaulėms ūkiuose arba su židiniais besiribojančiose vietovėse – tai dalis Raseinių, Plungės, Kauno, Kėdainių, Telšių bei Skuodo rajonai.

„Lietuva prašymą panaikinti griežčiausių apribojimų III zoną Europos Komisijai pateikė, kad ūkininkai veiklą šiuose regionuose galėtų vykdyti lengvesnėmis sąlygomis, turėtų daugiau galimybių prekiauti tiek gyvomis kiaulėmis, tiek kiauliena ir jos produktais. Didžiausios rizikos zonose  ūkiuose biologinio saugumo reikalavimai yra įgyvendinami, inspektoriai nuolat kontroliuoja bei teikia informaciją tiek komerciniams ūkiams, tiek ir smulkiems kiaulių laikytojams. Atlieka ne vien planines patikras, jog įsitikintų, kad biologinio saugumo priemonių laikomasi, kartu ir konsultuoja ūkininkus, kodėl vienos ar kitos priemonės naudingos ir gali padėti apsaugoti ūkį nuo ligos užkrato patekimo“, – sakė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

VMVT vadovo teigimu, tikimasi, kad biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas ūkiuose jau tapo rutina ir norintys auginti kiaules išliks sąmojingi. Laikantis reikalavimų, ligos patekimo į ūkius galima išvengti – jei naudojami dezinfekciniai barjerai, keičiama avalynė ir persirengiama skubant į tvartą pasirūpinti gyvūnais. Nors pasaulyje ir atliekama daug bandymų bei įvairiausių tyrimų dėl AKM vakcinos, tačiau nei gydymo nei vakcinacijos nuo šio viruso nėra, tad vienintelė efektyvi priemonė, galinti apsaugoti kiaulinkystės ūkius, yra nuolatinis kasdienis biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas.

VMVT primena – Lietuvoje AKM virusas nesitraukia iš laukinės faunos, iki šios dienos jis patvirtintas 128 vietose. Šiuo metu didžiausias viruso šaltinis nustatomas vakarų Lietuvoje, Kretingos rajone. Gyventojams, radusiems šernų gaišenų, primenama jų neliesti, o apie tai pranešti VMVT teritoriniams padaliniams arba bendruoju nemokamu VMVT telefonu 8 800 40 403.
 

Atnaujinta:
2021-10-22
Atgal