Dažnai užduodami klausimai

  • Ar gali kaimo parduotuvė prekiauti sveriamais šaldytais žuvies piršteliais ir šaldytais koldūnais? Parduotuvėje nėra savitarnos skyriaus.

    Sušaldyti produktai vartotojams turi būti pateikiami (parduodami) gamintojo pakuotėje ir teisingai suženklinti pagal galiojančius teisės aktus.

    Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“, 11 punkte nurodyta, kad „galutiniam vartotojui tiekiami greitai užšaldyti maisto produktai turi būti įpakuoti į tinkamą pirminę pakuotę, kuri juos apsaugotų nuo mikrobiologinės ar kitokios išorinės taršos ir apdžiūvimo, ir išlikti toje pakuotėje iki pardavimo“. Atitinkama nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ (suvestinė redakcija nuo 2019-05-01) 35 punkte: „35. Užšaldyti maisto produktai <...> parduodami tik supakuoti į gamintojo pakuotę.“

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-06

     

  • Iškilo klausimas, ar susidaro transriebalų gaminant obuolių sūrį? Jei taip, tai ar pati galėčiau apskaičiuoti susidariusių transriebalų kiekį, ar būtinas laboratorinis tyrimas?

    Pagrindinis transriebalų šaltinis – hidrinti riebalai (cheminiu būdu sukietinti augaliniai riebalai). Natūraliai maži kiekiai transriebalų yra kai kuriuose mėsos ir pieno produktuose. Jeigu gaminant obuolių sūrį nenaudojami sukietinti augaliniai riebalai, transriebalų  jame nebus.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Norėčiau paklausti, kur galėčiau rasti išsamią informaciją apie maisto prekių ženklinimo reikalavimus.

    Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis maisto produktų ženklinimą, yra Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677. Taip pat kai kurie maisto produktai turi specialiuosius ženklinimo reikalavimus. Pagrindinę informaciją galima rasti čia.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Ar gali ūkininkas savo užaugintą produkciją (kiaušiniai) pardavinėti turguje?

    Be abejonės, ūkininkas gali parduoti kiaušinius turgavietėje. Jokie kiaušinių ženklinimo ir rūšiavimo reikalavimai netaikomi gamintojams, laikantiems ne daugiau kaip 50 vištų ir prekiaujantiems kiaušiniais turgavietėje, o prekybos vietoje nurodant gamintojo vardą, pavardę ir adresą. Jeigu laikomų vištų skaičius yra didesnis, tokiame ūkyje pagaminti kiaušiniai gali būti tiekiami į prekybą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 reikalavimus ir nustatytus prekybos kiaušiniais standartus ir kiaušiniai privalo būti parduodami suženklinti vištų dedeklių laikymo vietos registracijos numeriu. Tokiu atveju dėl dedeklių vištų laikymo vietos registravimo ir registracijos numerio suteikimo reikia kreiptis į teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-17

  • Jeigu objektui, kuriam išduotas maisto tvarkymo pažymėjimas, pasikeitė savininkas. Ar įmanoma tik persirašyti pažymėjimą. Ar viską reikia pridavinėti iš naujo?

    Pagal Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų 15 punktą, jeigu keičiasi subjekto savininkas, subjekto pavadinimas, juridinio asmens kodas, fizinio asmens verslo liudijimo ar kiti su maisto tvarkymo veiklos sąlygomis nesusiję duomenys, teritorinei VMVT reikia pristatyti:
    1. nustatytos formos prašymą;
    2. maisto tvarkymo patalpų projektą (planą) su įrenginių išdėstymu;
    3. maisto tvarkymo proceso aprašymą (pvz.: prekyba nefasuotais produktais, pagamintų patiekalų išvežiojimas ir kt.), projektines gamybos apimtis, subjekto darbuotojų skaičių, steigiamuose subjektuose – numatomą subjekto darbuotojų skaičių;
    4. dokumentus, reglamentuojančius Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstą savikontrolės sistemą.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Norėčiau užsiimti bandelių pervežimu iš gamintojų pirkėjams savo lengvuoju automobiliu, todėl noriu sužinoti, kokių leidimų man reikia?

    Reikalavimai būtų tokie:

    1. Transporto priemonė turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento 2004 m. balandžio 29 d. (EB) Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ II priedo III skyriaus reikalavimus.

    2. Veiklai vykdyti turite gauti iš teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (toliau – MTSPP) arba registracijos atpažinimo numerį (toliau – RAN). MTSPP arba RAN suteikiamas neterminuotam laikui.

    3. Turite pasitikrinti sveikatą ir išklausyti higienos mokymų kursą.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Domina, kaip žymimas vyno galiojimas.Pvz., ant vyno etietės rastas žymėjimas L04-11-11 H:11 ką galėtų reikšti?

    Alkoholiniams gėrimams, kurių etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 12 proc. alk. tūrio, galiojimo data yra nenustatoma.
    Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų pavyzdys tai yra vyno partijos numeris. Jis dažniausiai reiškia produkto (alkoholiniuose gėrimuose, kurių etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 12 proc. alk. tūrio) pagaminimo datą.
     

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Domina, kas privalo dalinti maistą vaikų darželiuose, auklėtoja ar šeimininkėlė?

    Teisės aktai nereglamentuoja, kuris konkrečiai darbuotojas privalo dalinti maistą vaikų darželiuose. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 15 : 2005 „Maisto higiena“ 10 punktas nurodo:

    „Asmenys, kurie tvarko maistą, turi pasitikrinti sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka prieš pradėdami dirbti maisto įmonėje ir nustatytu dažnumu tikrintis periodiškai [...] turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka įgytą galiojantį sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą.“

    Su maisto tvarkymu susijusius darbus (įskaitant maisto išdalinimą) draudžiama dirbti sergančiam darbuotojui, turinčiam bent vieną iš šių simptomų: viduriavimas, gelta, vėmimas, karščiavimas, gerklės skausmas, pakilusi temperatūra, išskyros iš nosies, akių, ausų, užkrėsta ar atvira žaizda, sergant užkrečiamąja odos liga, kuri gali būti platinama per maistą.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Norėtumėm pradėti mažą šaldytų pusfabrikačių iš mėsos verslą. Kokie yra reikalavimai maisto gamybai ir patalpoms, užšaldymui, šaldyto maisto laikymui, transportavimui ir pardavimui.

    Mėsos perdirbimo (mėsos pusgaminių gamybos) patalpos turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004  dėl maisto produktų higienos ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius higienos reikalavimus gyvūninės kilmės maistui, reikalavimus. Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodyti mėsos pusgaminių gamybos, laikymo ir transportavimo reikalavimai.

    Norint pradėti vykdyti mėsos pusgaminių gamybą, gamybos patalpoms turi būti suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris pagal  Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738. Norėdamas gauti veterinarinį patvirtinimą, maisto tvarkymo subjektas teritorinei VMVT turi pateikti techninį projektą su technologiniais sprendimais, gamybinio proceso aprašymą, personalo skaičių, pamainų skaičių ir kitus Apraše nurodytus dokumentus.

    Išsamią informaciją galima rasti VMVT interneto svetainėje https://vmvt.lt/maisto-sauga/verslui/dokumentai-pradedant-veikla.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-06

  • Kas kiek laiko privalu atlikti degalinės, kurioje prekiaujama ir maisto produktais, deratizaciją ir dezinsekciją.

    Maistas gaminamas, ruošiamas, pakuojamas, parduodamas, saugomas ir pervežamas, laikantis atitinkamų higienos sąlygų, įskaitant veiksmingą valymą ir kenkėjų kontrolę. Maisto tvarkymo subjektas privalo užtikrinti, kad maisto tvarkymo patalpose nebūtų kenkėjų (graužikų, skruzdėlių, musių, vabzdžių, tarakonų, uodų ir kt). Todėl kiekvienas maisto tvarkymo subjektas, savo veikloje vadovaudamasis savikontrolės principais, pats sudaro kenkėjų naikinimo programą ir joje nusimato, kada ir kas kiek laiko bus naikinami kenkėjai.

    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d įsakymo  Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ 20 punkto nuostata, graužikai ir vabzdžiai maisto tvarkymo vietose naikinami pagal teisės aktų reikalavimus [9.9]. Juos naikinant turi būti užtikrinama, kad nebūtų užteršiamas maistas.

    Vadovaujantis Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu NR. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 ir 5 punktais, maisto tvarkymo subjektuose organizuojamas ir atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimas, kurį atlieka licencijuoti asmenys, su kuriais sudaromos sutartys.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

Atgal