Dažnai užduodami klausimai

  • Ar maisto priedas titano dioksidas (E171) leidžiamas gaminant maistą?

    Titano dioksidas (E171) kol kas dar yra leidžiamas naudoti Europos Sąjungoje kaip maisto priedas pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedą. Tačiau, atlikus maisto priedo titano dioksido (E171) rizikos pervertinimą, naujausioje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateiktoje mokslinėje nuomonėje Safety assessment of titanium dioxide (E171) as a food additive, buvo padaryta išvada, kad šis maisto priedas toliau nebegali būti laikomas saugiu. Europos Komisija rengia Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 pakeitimą, kuriuo numatoma išbraukti titano dioksidą iš leidžiamų maisto priedų sąrašo. Titano dioksidas (E171) yra baltą spalvą suteikiantis dažiklis.

    Informacija atnaujinta 2021-11-22

  • Kaip maisto priedai nurodomi maisto ženklinime?

    Maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše maisto priedai nurodomi pagal jų atliekamą funkciją maisto produkte (įvardijama konkreti Reglamento 1169/2011 VII priedo C dalyje nurodyta kategorija), o po jos turi būti nurodomas specifinis pavadinimas arba E numeris. Pavyzdžiui, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis (arba rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E 330); konservantas natrio benzoatas (arba konservantas E 211). Tik vienai maisto priedų kategorijai – modifikuotam krakmolui, nebūtina nurodyti specifinio pavadinimo arba E numerio, šie maisto priedai sudedamųjų dalių sąraše gali būti nurodyti tik kategorijos pavadinimu: modifikuotas krakmolas.

    Informacija atnaujinta 2021-11-22

  • Kokia yra priedų leidimo naudoti maisto produktuose procedūra?

    Leidimo naudoti maisto priedus procedūra nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1331/2008. Leidimas naudoti priedą paprastai suteikiamas Europos Komisijai gavus suinteresuotojo subjekto paraišką. Jeigu tai naujas priedas, Komisija prašo, kad Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) atliktų šios medžiagos saugos vertinimą. Gavusi EFSA nuomonę (per devynis mėnesius po paraiškos gavimo) Komisija kartu su visų valstybių narių maisto priedų ekspertais apsvarsto, ar leisti naudoti konkretų priedą. Svarstant atsižvelgiama į saugos vertinimą, technologinį poreikį, netinkamo naudojimo galimybę ir priedo teikiamus privalumus bei naudą vartotojams.

    Jei manoma, kad tinkama, Komisija parengia pasiūlymą dėl galimo leidimo naudoti priedą ir pateikia balsavimui Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete. Jei komitetas pasiūlymą paremia, jis teikiamas Tarybai ir Europos Parlamentui, kurie pasiūlymą tvirtina arba atmeta, jeigu vis tik mano, kad leidimas neatitinka ES teisės aktuose nustatytų naudojimo sąlygų.

    Informacija atnaujinta 2021-11-17

  • Ar galima paruošti maisto produktus be maisto priedų?

    Paruošti maisto produktus nenaudojant jokių priedų tikrai įmanoma. Tačiau kartais tai yra būtina gaminant tam tikrą maistą (pvz., kepinius ar konditerijos gaminius), todėl net ir namuose dažnu atveju yra naudojami tokie maisto priedai, kaip kepimo milteliai, citrinų rūgštis ir kt. Pramoniu būdu pagamintas maistas, kuris bus greitai suvartotas, tikėtina, neturės arba turės mažiau maisto priedų (pvz., konservantų).

    Informacija atnaujinta 2021-11-17

  • Kuo priedai naudingi vartotojams?

    Maisto priedai turi teikti vartotojams privalumų ir naudos. Pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, jie turi atlikti vieną ar daugiau iš šių funkcijų:
    • išlaikyti maisto produkto maistines savybes;
    • pailginti maisto produktų galiojimo laiką ar stabilumą arba pagerinti jų juslines savybes su sąlyga, kad vartotojai nebūtų klaidinami;
    • palengvinti maisto, maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų gamybą, perdirbimą, ruošimą, apdorojimą, pakavimą, transportavimą arba laikymą su sąlyga, kad maisto priedai nebūtų naudojami siekiant nuslėpti, kad buvo naudojamos netinkamos žaliavos arba darbas buvo atliekamas nehigieniškai.

    Informacija atnaujinta 2021-11-17

  • Kokie yra populiariausi gamintojų naudojami saldikliai ir ką apie juos reikėtų žinoti vartotojui?

    Dažniausiai gamintojai į maisto produktus deda aspartamo (E 951), advantamo (E 969) ir steviolio glikozido (E 960).

    Aspartamas (E 951) – mažai kalorijų turintis, intensyvus dirbtinis saldiklis. Jis pagamintas iš dviejų natūraliai atsirandančių amino rūgščių, fenilalanino ir asparto rūgšties, kurios įeina į mūsų organizme esančių baltymų sudėtį ir maistą. Aspartame esantis fenilalaninas buvo šiek tiek modifikuotas, pridedant metilo, kuris ir suteikia aspartamui saldų skonį. Daugiau kaip 100 skirtingų mokslinių studijų patvirtino, kad aspartamas žarnyne labai greitai pasiskirstymo ir iš organizmo pasišalina.

    Advantamas (E 969) – intensyvus dirbtinis saldiklis, gaunamas cheminiu būdu sintetinant izovaniliną ir aspartamą. Advantamo saldumas gali būti net tūkstančius kartų didesnis nei cukraus arba kitų intensyvių saldiklių. Pavyzdžiui, advantamo saldumas 50 kartų mažesnis nei aspartamo. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtino, kad šis saldiklis nėra genotoksiškas ir nekancerogeniškas.

    Steviolio glikozidas (E 960) – saldiklis, kuris 300 kartų saldesnis už cukrų. Jį sudaro steviolio glikozidų mišinys, išgautas iš Stevia augalų lapų. Šis saldiklis vertinamas dėl jo savybės nežymiai veikti gliukozės kiekį kraujyje. Steviolio glikozidų tyrimai su gyvūnais ir žmonėms parodė, kad didžioji dalis šio saldiklio absorbuojama, o kita dalis pašalinama per virškinimo sistemą.

    ES valstybėse leidžiama naudoti šiuos saldiklius: aspartamą (E 951), ciklamatus (E 952), izomaltą (E 953), sacharinus (E 954), sukralozę (E 955), taumatiną (E 957), neohesperidinį DC (E 959)steviolio glikozidus (E 960), neotamą (E 961), aspartamo - acesulfamo druską (E 962), poligliucitolio sirupą (E 964), maltitolį (E 965), laktitolį (E 965), ksilitolį (E 967), eritritolį (E 968), advantamą (E 969).

    Dažniausiai saldikliai naudojami perdirbtuose vaisių ir daržovių produktuose, kakavos ir šokolado produktuose, kramtomojoje gumoje, papuošimuose, pusryčių dribsniuose, smulkiuose konditerijos kepiniuose, perdirbtoje žuvyje ir jos produktuose, garstyčiose, sriubose ir sultiniuose, padažuose, užtepuose, gaiviuosiuose gėrimuose, silpnuose alkoholiniuose gėrimuose, maisto papilduose, užkandžiuose, džemuose, uogienėse, valgomuosiuose leduose.

    Informacija atnaujinta 2021-11-17

  • Ar ant maisto produkto nurodytas galiojimo laikas, pvz., „tinka vartoti iki 2021-08-31" reiškia, kad 31 d. galiojimo laikas jau pasibaigęs?

    Maisto produktai yra ženklinami pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 <...> pateiktus reikalavimus. Remiantis šio Reglamento 24 straipsniu, maisto produktų, kurie mikrobiologiniu požiūriu yra greitai gendantys, ženklinami terminu „Tinka vartoti iki ... (data)“, kuriam pasibaigus, t. y. šiuo atveju praėjus birželio 31 dienai, produktas bus nebetinkamas vartoti. Tad galima teigti, kad nurodyta diena yra priskiriama galiojimo terminui imtinai.

    Informacija atnaujinta 2021-11-17

  • Kokiu atveju ant etiketės reikia nurodyti platintoją? Ar būtina nurodyti platintoją Lietuvoje, jei etiketėje nurodomas gamintojas?

    Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 <...> 8 str. 1 dalį, privaloma pateikti maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą. Todėl, jeigu gamintojas nurodytas etiketėje, platintojo įvardijimas būtų kaip papildoma informacija vartotojui, tačiau tai neprivaloma.

    Informacija atnaujinta 2021-11-12

  • Kokiems maisto produktams neprivaloma pateikti informacijos apie tinkamumo vartoti terminą?

    Nereikalaujama nurodyti minimalaus šių produktų tinkamumo vartoti termino:
    - neluptų, nesmulkintų arba panašiai neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių, įskaitant bulves; ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma daigintoms sėkloms ir kitiems panašiems produktams, pvz., ankštinių augalų daigams,
    - vynų, likerinių, putojančių, aromatintų vynų ir panašių produktų, gautų iš kito nei vynuogės vaisiaus, ir gėrimų, klasifikuojamų KN 2206 00 subpozicijoje, gautų iš vynuogių ar vynuogių misos,
    - gėrimų, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 % arba didesnė,
    - kepinių arba miltinių konditerijos gaminių, kurie, atsižvelgiant į jų sudėtį, paprastai suvartojami per 24 valandas nuo pagaminimo,
    - acto,
     valgomosios druskos,
    - kietojo cukraus,
    - konditerijos gaminių, susidedančių beveik vien iš aromatinto ir (arba) dažyto cukraus,
    - kramtomosios gumos ir panašių kramtomųjų produktų.

    Informacija atnaujinta 2021-11-12

  • Ar yra reikalavimai ženklinimo informacijos etiketėje šrifto dydžiui?

    Privalomi duomenys nurodomi ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje taip, kad būtų užtikrintas aiškus jų įskaitomumas, šriftu, kurio rašmenų aukštis (mažųjų raidžių) yra lygus 1,2 mm arba didesnis. Pakuočių arba taros, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 80 cm2, atveju šrifto dydžio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,9 mm.

    Informacija atnaujinta 2021-11-12

Atgal